55 naujos teisės, kurių neteks darbuotojas, nepriėmus naujojo darbo kodekso projekto

55 NAUJOS TEISĖS, KURIŲ NETEKS DARBUOTOJAS, NEPRIĖMUS NAUJOJO DARBO KODEKSO PROJEKTO

(Lyginimas su galiojančia teise)

1. Darbuotojų atstovams nebus suteikta teisė dalyvauti akcinių bendrovių stebėtojų tarybose ir valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose.

2. Moterims nebus sudaryta atstovavimo kvota bendrovių valdybose.

3. Nebus palengvintas lyčių lygybės principo įgyvendinimas didelėse (virš 50 darbuotojų) įmonėse, nes nebus sukurta prievolė darbdaviui patvirtinti darbo apmokėjimo gaires, sukurti įmonės lygybės įgyvendinimo politiką, skelbti informaciją su nuasmenintais duomenimis apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų pogrupius ir lytį, darbuotojai negalės sekti ir matyti, ar darbdavys iš tikrųjų laikosi ir tinkamai įgyvendina lygių galimybių politiką ir jos priemones, ar tikrai moterims ir vyrams už tokios pat vertės darbą yra mokamas toks pat darbo užmokestis.

4. Nebus įtvirtinta darbdavio papildoma pareiga saugoti darbuotojų asmens duomenis.

5. Darbuotojai nebus privalomai supažindinti su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo darbo vietoje sekant ir kontroliuojant darbuotojus tvarka. Darbuotojų atstovai nebus informuojami ir konsultuojami dėl tokių priemonių įvedimo – darbdavys ir toliau tai galės spręsti vienvaldiškai.

6. Darbuotojo teisė į privataus gyvenimo apsaugą nebus įtvirtinta specialiomis darbo teisės nuostatomis, o liks reguliuojama bendrai taikomomis visiems taisyklės – apsaugos lygmuo mažesnis.

7. Darbdavys neprivalės teikti informaciją apie svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės darbo sutarties sudarymui, vykdymui ar nutraukimui.

8. Darbuotojas neturės galimybės gauti iš darbdavio rašytinį dokumentą apie darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo sutarties rūšį, darbo funkcijos apibūdinimą, darbo pradžią, atostogų trukmę, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį, darbo dienos trukmę, galiojančias kolektyvines sutartis.

9. Darbo ir šeimyninių įsipareigojimų gerbimas nebus įtvirtintas kaip principas ir darbdavio pareiga. Darbdavys lieka laisvas vertinti darbuotojo veiksmus ir elgesį tik pagal jo darbinei veiklai svarbias aplinkybes.

10. Darbuotojas, derindamas darbo ir šeiminius įsipareigojimus, dirbantis ne visu darbo laiku, neteks galimybės grįžti į viso darbo laiko režimą apie tai tik įspėjęs darbdavį. Šiuo metu tokia darbuotojo teisė nenumatyta.

11. Darbuotojas, norėdamas suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, neteks galimybės darbdavio reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo metu tokia darbuotojo teisė nenumatyta.

12. Darbuotojas neteks galimybės darbo vieta dalintis su kitu darbuotoju, o dėl šeimyninių priežasčių prašyti laikinai būti perkeltas į tą darbo vietą. Šiuo metu darbo teisė tokių sutarčių ir galimybių neįtvirtina.

13. Darbuotojas liks neapsaugotas nuo darbdavio persekiojimo, jeigu toks darbuotojas valstybės ar savivaldybės institucijai praneša apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus.

14. Darbuotojui liks grėsmė atsakyti arba atsakomybę dalintis su darbdaviu, jeigu atliekant darbuotojui darbo funkciją, dėl to iškils kokia nors komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė.

15. Darbuotojas ir toliau neturės teisės reikalauti darbdavio bet kuriuo metu raštu pateikti informaciją apie darbo funkciją ir jos apimtį (ką ir kiek dirbti).

16. Darbuotojas atskirais atvejais bus ir toliau priverstas bylinėtis teismuose, samdyti advokatą ir patirti bylinėjimosi išlaidas, o ne greitai ir nemokamai visus savo ginčus išspręsti Darbo ginčų komisijose prie Valstybinės Darbo inspekcijos. Šiandien darbuotojai, žinodami, kad jiems gali tekti padengti kitos šalies išlaidas, vengia spręsti kilusius darbo ginčus ir geriau leidžiasi, kad jų teisės ir toliau būtų pažeidinėjamos.

17. Įrodinėjimo našta nebus perkelta darbdaviui, jeigu darbuotojas kreipsis į darbo ginčus nagrinėjantį organą individualiame ginče dėl teisės, o dėl šios priežasties darbuotojui įrodinėjimo procesas tik pasunkės.

18. Darbuotojas neteks teisės sužinoti apie įmonėje galiojančią aiškią, skaidrią darbdavio patvirtintą apmokėjimo sistemą.

19. Darbuotojas neteks teisės į darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatymo ir mokėjimo aiškumą. Įvedant bazinį (tarifinį) darbo užmokestį per mėnesį ar darbo valandą, kuris negali būti mažesnis už minimalią algą, paprasčiau ir skaidriau apmokama už darbą. Tokiu būdu darbdaviui mažėja priežasčių nemokėti už viršvalandžius.

20. Darbuotojo mėnesinis uždarbis ir toliau galės būti minimalaus dydžio, nepaisant to, kad jis dirba aukštesnės kvalifikacijos darbą. Minimali mėnesinė alga – tik už nekvalifikuotą darbą.

21. Darbuotojo minimali mėnesinė alga ir toliau liks nustatoma pagal politikų įgeidžius, o ne pagal objektyvius ekonominius valstybės ūkio parametrus.

22. Darbuotojui ir toliau gali tekti grąžinti bet kokias darbdavio turėtas išlaidas, skirtas darbuotojo mokymams, kvalifikacijos kėlimui ar stažuotėms, tuo tarpu naujame kodekse tokių išlaidų atlyginimas yra ribojamas – ne bet kokios išlaidos, o tik skirtos papildomai kvalifikacijai įgyti bus atlyginamos darbuotojo, jam nutraukus darbo sutartį. Bus lengviau nutraukti sutartį darbuotojo iniciatyva.

23. Darbuotojai, esant susitarimams dėl nekonkuravimo, ir toliau turės remtis neaiškiomis civilinės teisės normomis, o ne darbo teisės normomis – darbuotojų atsakomybė ir įsipareigojimai prieš darbdavį, darbuotojų baudos ir gaunama kompensacija lieka vien tik susitarimo dalyku ir gali pažeisti darbuotojų interesus.

24. Darbuotojas neturės galimybės iš darbdavio gauti nuostolių atlyginimą, jeigu su darbdaviu jau buvo sudaryta darbo sutartis, bet ji nepradėta vykdyti (pvz. darbdavys nesuteikė darbo).

25. Darbuotojas neteks galimybės gauti išlaidų atlyginimą iš darbdavio, jeigu jis dirba nuotoliniu būdu. Šiandieninis Kodeksas nuotolinį darbą reglamentuoja tik labai fragmentiškai, o darbuotojų papildomų išlaidų kompensavimo klausimo iš viso neaptaria.

26. Darbuotojas praras galimybę dalyvauti skaidriame darbuotojų atleidimo procese, kai atleidžiamas darbuotojas be jo kaltės. Esant dabartiniam šio proceso reglamentavimui, atleidimas priklauso tik nuo darbdavio valios ir nėra jokių numatytų išankstinių kriterijų, kuriais remiantis vieni darbuotojai yra paliekami toliau dirbti pas darbdavį, o kiti atleidžiami. Naujas Kodeksas numato darbuotojų atstovų dalyvavimą šiame procese.

27. Darbdaviui esant nepatenkintam darbuotojo darbo rezultatais, toks darbuotojas gali būti atleidžiamas ir darbuotojas neteks galimybės gerinti savo darbo rezultatus, prieš tai gavus iš darbdavio raštiškus nurodymus apie tokius trūkumus ir sudarius rezultatų gerinimo planą.

28. Darbuotojas neteks apsaugos nuo darbdavio persekiojimo ir būti atleistam darbdavio valia, jei toks darbuotojas dalyvaus byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, arba jeigu darbuotojas kreipsis į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

29. Darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, ir toliau nebus įspėjamas apie tai, kad sutartis su juo nebus pratęsta arba pasibaigs. Šiandien toks įspėjimas nenumatytas.

30. Darbuotojas, dirbantis ilgiau negu trejus metus pagal terminuotą darbo sutartį, neteks galimybės gauti išeitinę išmoką suėjus darbo sutarties terminui. Šiandien tokia išeitinė išmoka nenumatyta.

31. Dirbančių motinų apsauga nuo atleidimo nesiejama su neštumo ir gimdymo atostogų faktu – pagal naują Darbo kodeksą ji galioja kone vienu mėnesiu ilgiau negu dabar – iki vaikui sukaks keturi mėnesiai. Pagal naująjį Darbo kodeksą draudžiama atleisti vaiko priežiūros, nėštumo ir gimdymo atostogų ir kitų tikslinių atostogų metu.

32. Darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros, nėštumo ir gimdymo atostogose ir kitose tikslinėse atostogose, nėra užtikrinama teisė į darbo sąlygų pagerinimą, kuris įvyko darbe jiems atostogaujant.

33. Darbuotojai, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, turintys iki 3 metų amžiaus vaikų, netenka pirmenybės teisės likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius.

34. Darbuotojai, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, turintys vaikų, netenka pirmenybės teisės pasirinkti atostogų laiką.

35. Darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį ir atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, neturi teisės reikalauti užimti laisvos darbo vietos, nes dabar darbdavys neturi pareigos tokiam darbuotojui ją pasiūlyti.

36. Darbuotojui darbo teisėje nebus įtvirtinta galimybė mokymuisi visą gyvenimą, nes neturės teisės reikalauti, kad jo neformalusis mokymas būtų apmokėtas (5 darbo dienos per metus įmonėse virš 50 darbuotojų).

37. Darbuotojas neteks galimybės pasirinkti įvairesnes darbo sutarčių rūšis ir būti labiau įtrauktam į darbo santykius, nes dabartinis Kodeksas nenumato įvairių, šiandienos darbdavių poreikius atitinkančių darbo sutarčių rūšių. Atsiras darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, projektinio darbo ir kitos naujos sutarčių rūšys.

38. Darbuotojas, neturintis darbinės patirties, neteks galimybės jos įgyti pas darbdavį, nes nebus galimybės šalims sudaryti darbinio mokymo ar pameistrystės darbo sutartis.

39. Tam tikra kategorija darbuotojų neteks galimybės dirbti ir užsidirbti papildomai ir būti iškviečiami į darbą pagal darbdavio poreikį ir savo sutikimą, nes šalys neturės galimybės sudaryti nenumatytos apimties darbo sutarties.

40. Tam tikrų kategorijų darbuotojams yra būtinas specialus teisinis reguliavimas, todėl pedagoginiai, kūrybiniai darbuotojai, profesionalūs sportininkai ir kt. neturės specialaus jų

ir darbdavio santykių reglamentavimo Darbo kodekse.

41. Darbuotojas neturės teisės atsisakyti dirbti kitoje vietovėje, jei darbdavys tokiu būdu keis darbo sutartį.

42. Darbuotojas neturės teisės atsisakyti pakeisti darbo sutartį, kai darbdavys pakeis vienašališkai darbo laiko režimą – iš fiksuotos darbo dienų ir valandų apskaitos perkels dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą pamainomis – nenustatytomis savaitės dienomis, nenustatytą per vieną dieną valandų skaičių. Šiandieninė darbo teisė darbdaviui tai leidžia.

43. Darbuotojas neturės palengvintos galimybės dirbti pagal lankstų darbo grafiką, kuomet darbuotojas privalo darbovietėje būti tik fiksuotomis darbo dienos ar pamainos valandomis, o kitas tos dienos valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų.

44. Darbuotojas, kuris darbą derina su mokslais, mokymosi atostogų metu neteks dalies savo darbo užmokesčio.

45. Darbuotojas, kuris derina darbo ir šeimos įsipareigojimus, neteks teisės reikalauti suteikti jam nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti, už tai atidirbant vėliau.

46. Neturtinės žalos atlyginimas ir toliau liks reguliuotas civilinės teisės normomis, neatsižvelgiant į darbo santykių specifiką. Baudinė, tai yra padidinta, neturtinė žala iš darbdavio nebus priteisiama.

47. Darbuotojų atstovais neturės teisės dalyvauti bendrovių kolegialių valdymo ir priežiūros organų susitikimuose, kai juose bus sprendžiami su įmonės darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.

48. Darbuotojai neteks galimybės reikalauti, kad darbdavys jiems sukurtų tinkamą psichologinį klimatą darbovietėje, kur jie jaustųsi saugiai ir darbo aplinka jiems būtų tinkama bei maloni, nes dabartinis Kodeksas tokios darbdavio pareigos nenumato.

49. Darbuotojai neturės galimybės reikalauti, kad darbdavys užtikrintų psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, nes dabartinis Kodeksas tokios darbdavio pareigos nenumato.

50. Darbuotojas neteks teisės prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas ir gauti motyvuotą darbdavio atsakymą.

51. Darbuotojas, dirbantis įmonėje su 50 ir daugiau darbuotojų, neturės teisės būti reguliariai informuotas ir neteks teisės į konsultavimąsi per savo atstovus, nes šiandieninė darbo teisė nenumato privalomų darbo tarybų steigimo.

52. Darbuotojas neturės galimybės atostogauti iki 12 mėnesių, jeigu jam reikės sukurti meno kūrinį ar parašyti mokslo darbą.

53. Darbuotojų atstovai neteks garantijų dėl atleidimo iš darbo ir jų darbo sąlygų keitimo: jiems nebus taikoma ši apsauga jų kadencijos laikotarpiu ir 6 mėn. po jų kadencijos pabaigos. Dėl visų profesinių sąjungų teisių pažeidimų bus bylinėjamasi Darbo ginčų komisijose, o ne teismuose.

54. Nebus palegvinta streikų skelbimo tvarka – skelbiant streiką profesinės sąjungos turės gauti ne tik savo narių, bet ir visų darbuotojų sutikimą.

55. Nebus sustiprintos profesinių sąjungų atstovavimo ir kolektyvinių derybų teisės – profesinės sąjungos šiuo metu atstovauja visus darbuotojus, net ir tuos, kurie nėra nariais, nėra suinteresuoti kolektyvinėmis derybomis ir sutartimis.

 

Pagarbiai

LSDP informacijos centras

www.lsdp.lt

plugin by phploaded.com